Jolita EŽERINSKĖ,
Šilutės Pirmosios gimnazijos lituanistė

„Svarbiausia – kaip ir kuo žmogus gyvena“ – gražaus sekmadienio popietę tokią Vydūno mintį radau savo užrašų knygutėje. Ir dar – „Visą save skirti tautos galių žadinimui“. Tai irgi Vydūno. Šiame pamąstyme norėčiau pasidalinti mintimis apie savo viešnagę Kintuose praėjusį penktadienį, kur tapau lituanistų viešnagės Kintuose atstove spaudai. Noriu ne pasakoti, kas ir kaip vyko (nors to irgi neišvengsiu), o kokios mintys liko man pabendravus su kolegomis, apsilankius Vydūno kultūros centre, paskanavus šviežios žuvies ir klausantis mokytojos Nijolės Sodonienės pasakojimo, kaip sudominti mokinį bei vesti jį per lietuvių kalbos ir literatūros pasaulį. Kintai mus pasitiko su saule, vėju ir šypsenomis. Nedidelė Kintų mokykla su mažučių ir jau paaugusių vaikų klegesiu, medinėmis grindimis ir nuostabiu vaizdu į pušyną. Vėsus Kintų Vydūno kultūros centras su tautos žadintojo Vydūno gyvenimo peripetijomis, pamario krašto virtuvės ypatumai, Dailės mokyklos spalvingi darbai, emalio dirbtuvės. Vienu metu tiek daug, tačiau kaskart įsitikini šio krašto žmonių kūrybiškumu, žaviesi energija ir bendravimu. Mokytoja N. Sodonienė lyg Vydūno įpėdinė žadino mūsų po ilgos savaitės nuvargintose sielose norą ieškoti, grožėtis, išvysti ir stebėtis. Pasakodama apie „Pamokas savaip“ degė entuziazmu – tikrai pavydžiu tokios mokytojos kintiškiams. Keliaudami su ja vaikai ir liaudies dainas pamilsta, ir į  antikos pasaulį nuklysta, o paskui ir gramatikos brūzgynuose nepaklysta.

Būrelis lituanistų ir pirmininkė S.Tamašauskienė  aptarė praėjusių olimpiadų ir konkursų rezultatus, pasidžiaugė, kad rajone dar yra entuziastų, randančių jėgų ir noro dalyvauti renginiuose, organizuoti srautines pamokas. Ir visi kaip vienas sutarė, kad šiais naujausių technologijų laikais, kai viską galime pasiekti, visgi mokinio širdį pasiekti nėra lengva, tad mokytis iš kolegų, bendrauti, dalytis patirtimi yra ypač svarbu.  Tada supranti, kad nesi vienas, kad taip deklaruojamos konkurencijos nė kvapo –  kažkokiu būdu lituanistai tai yra pamiršę. Pajutau gyvo bendravimo svarbą, nuoširdumą ir paskatą gyventi bei dirbti toliau. Neretai sunkiai, bet prasmingai. Kaip sakė Vydūnas: „Auginti savyje tautos galių skatinimo daigus“.

Rajono lituanistų vardu dėkojame mokytojoms Nijolei Sodonienei ir Sigitai Žilinskienei bei Kintų mokyklos pavaduotojai Rimai Krušienei, Kintų Vydūno kultūros centrui ir Ritai Tarvydienei už svetingą priėmimą.