Spalio 23 d. 7 ir 8 klasių mokiniams vyko neįprastos geografijos pamokos – ,,Žygis po senuosius Kintus“, kurių tikslas – atpažinti istorinius ženklus urbanistiniuose objektuose, peizažuose, nustatyti pokyčius.  Lydimi geografijos mokytojo Ramūno Grikšo ir Vydūno kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkės Astos Neimantienės mokiniai keliavo pagrindine Kintų gatve priešingomis kryptimis: 7 klasė – link pamario, 8 klasė – link buvusios pieninės. Naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu, mobiliaisiais telefonais (internetinėje erdvėje buvo patalpintos senos, 20 amžiaus  pradžios  Kintų fotografijos), stabteldami prie pastatų, gatvelių, medžių, to laikmečio gyvenimo ,,liudininkų“, matydami senas fotografijas ir dabartinį realų vaizdą, mokiniai bandė ne tik atpažinti, bet ir stebėti,  palyginti,  kaip per keletą šimtų metų pasikeitė Kintų gyvenvietė. Ne kiekvienas žino, o 7-tokai tikrai įsitikino, kad kelias, vedantis į pamarį pro ,,Prekybos centrą“ – buvęs pagrindinis  Žiaukų kaimo kelias. Kaimo, deja, jau nebėra. Tokių kaimų, kuriuose šiandien jau niekas nebegyvena ir žmonių atmintyje dar išlikę keli pavadinimai,  Kintų apylinkėse yra apie dešimt, o gal ir, spėjama, dar daugiau. Tai Jociškiai, Klumbiai, Vepriai, Gaiciai, Ragaišiai, Kuokštai, Klaviškiai, Rupeikiai, Ropikai, minėti Žiaukai, Tulkaragas.

         8-tokai, pasukę keliuku į dešinę pro Kuršių kavinę, kurio dar prieš šimtmetį nebuvo nė žymės, nes  plytėjo kapinės, praėjo ne vieną, daugiau, nei šimtą metų ,,minintį“ molinį namuką, tokius, kokie buvo būdingi tradicinei Mažosios Lietuvos kaimo architektūrai. Tai paliudijo ir sutikta kintiškė I.Špancerienė,  papasakojusi, jog vasarą sulaukusi 92-iejų metų viešnios iš Vokietijos, vaikystėje gyvenusios jos dabartiniame name, o prieš juos dar gyvenęs kunigas. Namas buvęs trumpesnis. Priekinė, mūrinė namo dalis pristatyta jau šiais laikais. A.Neimantienė papasakojo, koks gyvenimas viręs Kintuose  tarpukario laikotarpiu, t.y. nuo 20 amžiaus  pradžios iki vidurio. Grįžtant mokiniams buvo apie ką pakalbėti.  Įžvalgesni mokytojų patariami fotografavo jiems labiau patikusius, pasikeitusius ar įdomesnius objektus, vaizdus.     

         Kiekvieną dieną vaikštome tais pačiais keliais.  Ar pastebime,  kaip laikas ir įvykiai keičia žmonių gyvenimus,  aplinką, vietoves?  Neatsitiktinai,  siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji paskelbti vietovardžių metais.

 

P.S. Foto Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės Vitalijos Vyšniauskienės

 

Vydūno kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė,

Kintų pagrindinės mokyklos teatro vyresnioji  mokytoja

Asta Neimantienė