Vitalija Vyšniauskienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale gegužės 14 d. vyko netradicinė lietuvių kalbos pamoka  „Tarmės – mūsų gimtosios kalbos  gyvastis“  Kintų pagrindinės mokyklos 9 klasės mokiniams.  Pamoką vedė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Sodonienė.

Kas yra tarmė? Kokios yra pagrindinės lietuvių kalbos tarmės? Kada kalbama tarmiškai, o kada bendrine kalba? Kokia tarme kalbančių  šiandien yra daugiau?  Į šiuos ir kitus iškilusius  klausimus buvo atsakyta pamokos metu.

Šiais laikais visur: radijuje, televizijoje, internete – girdime bendrinę lietuvių kalbą ar ja skaitome. Lietuvoje gyvuoja ir  tarmiška kalba! Mokiniai sužinojo ar prisiminė, kad  pagrindinės tarmės yra dvi – aukštaičių ir žemaičių, jos dar smulkiau skaidomos į patarmes, o šios  – šnektas bei pašnektes. Įdomu tai, kad seniausia žinoma spausdinta lietuviška knyga – 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – parašyta žemaičių tarmės pagrindu.

Mokiniai žiūrėjo ir klausėsi aukštaičių tarme kalbančių žinomų asmenybių: brolių Algirdo ir Fausto Latėnų, Algimantos Žukauskienės, Ugnės Galadauskaitės. Žemaičių tarme – JurgitosJurkutės-Širvaitės, Zinaidos Sendriūtės. Bibliotekininkė Vitalija pristatė bibliotekoje esančias knygas apie tarmes ir pakvietė pažiūrėti  režisierių Valdo Babaliausko ir Dalios Babaliauskienės filmo „Vėlijujum gerą giliukį didelį stukį“ ištrauką , kurioje lietuvninkų patarme apie mūsų krašto papročius ir tradicijas pasakojo pedagogė Vaida Galinskienė ir etnografė Indrė Skablauskaitė.

Pamokos metu jaunuoliai ne tik atliko užduotis, bandė atspėti, kokios tarmės yra žodžiai ir kokia jų reikšmė, bet ir gavo užduotį, kurią reikės atlikti namie: sužinoti, kokia tėvų, senelių tarmė (kiekvieno); kokios tarmės atstovas(-ė) esi;  užrašyti iš namiškių ne mažiau kaip 5 tarmiškus žodžius ir jų reikšmę. Pvz.: grobas – žarnos (žemaičių tarmė).

DSC_0126 DSC_0127 DSC_0129 DSC_0136